Žaidimo šerdis per daug nepasikeitė. “Blue Madonna: A Carol Reed Story” žaidime, kaip ir įprasta, tu privalai ištirti keletą įvairių vietovių, ieškodamas skirting reikmenų, panaudojamų dėlionėms bei mini žaidimams. Dėl daugybės aplankomų scenų, yra pakankamai nesudėtinga pasiklysti. Kaip ten bebūtų, dauguma vietovių yra itin panašios. Kartais būna sunku suprasti, kur tu esi ir kur turi eiti. Kūrėjai netgi nepateikia jokio žaidimo žemėlapio, todėl tu turi elgtis savarankiškai.

Vizualine prasme “Blue Madonna: A Carol Reed Story” yra būdingas unikalus stilius. Visos vietovės yra padarytos iš ryškių spalvingų nuotraukų. Dauguma scenų yra nuostabios ir vaizdingos, tačiau kai kurios iš jų yra pernelyg elementarios. Keliavimas per realiu pasauliu užgriozdintus kambarius visiškai nėra įdomus. Ar kūrėjai mus bando nustebinti netvarkingais kambariais? (Jei tik tu galėtum pamatyti mano kambarį! Bet kuris paslėptų objektų žaidimas man jo pavydėtų!) Įprastinės dėlionės nesuteikia tau daug malonumo, o nuobodus turinys tikrai neskatina tavęs energingai žygiuoti į priekį. Visa tai apvainikuoja tai, kad tu turi žaisti visiškoje tyloje, kadangi žaidime neegzistuoja joks įgarsinimas. Šis faktas tokiam įžymiam žaidimui yra itin nesuprantamas.

Apskritai, jeigu tu ieškai bet ko ir nori nesudėingo žaidimo, suteik šiam žaidimui šansą. Tikriausiai instinktyvus žaidimo būdas yra kaip tik tau. Galbūt tu nesi toks aikštingas kaip aš.