Film Fatale: Lights, Camera, Madness žaidime mes nusikeliame į 1940-uosius bei atrandame priežastį kodėl pradingo vienas ekscentriškas filmų kūrėjas bei žvaigždė. Tiesą sakant, senovinės bei apleistos filmų studijos aplinka yra žavinga bei labai intriguojanti. Tai tikrai yra geras atotrūkis nuo visų tų besivaidenančių vilų. Baugi atmosfera tau beklajojant po studiją vienam bei tiriant scenas niekada neapleidžia.

Sudėtingumas, arba jo trūkumas, neleidžia Film Fatale: Lights, Camera, Madness žaidimui užkariauti daugiau širdžių. Jame nėra daug paslėptų daiktų ieškojimo scenų, tačiau daugelis jų yra paprastos ir nesudėtingos ištirti. Tačiau vis tiek, kiekviena scena puikai atitinka kambarį bei dizainą. Žaidime yra labai maža dėlionių, daugelis jų yra lengvos bei matytos anksčiau. Tačiau pagrindinis žaidimo trūkumas yra itin per trumpas žaidimo laikas.

Vietoje protingo žaidimo varikliuko, Film Fatale: Lights, Camera, Madness žaidimas daugiau dėmesio skiria aplinkai. Įgarsinimai yra nuostabūs, blogietis yra labai piktas ir žiaurus, o paslėptų daiktų scenos atrodo kaip filmų ištraukos. Net muzikinis fonas yra puikus bei gerai tinka žaidimo aplinkai. Tačiau grafika šiame žaidime tikrai nėra geriausia. Taip, iliustracijos yra gana geros bei malonios, tačiau artistiškumo trūkumas neleidžia šiam žaidimui lygiuotis su žymesniais žaidimais, ir nors animacijos yra turiningos ir tikrai daug prideda žaidimui, jos vis tiek yra paprastos.

Pabaigai, Film Fatale: Lights, Camera, Madness žaidimas yra “galbūt pažaisiu vėliau jei neturėsiu ką veikti” tipo žaidimas, tačiau tikrai pats atmosferiškiausias iš visų esančių žaidimų.