Tyrinėdamas paslaptingąją salą, tu susitinki su raudonplauke mergina. Ji tavęs paprašo surinkti visus rožės vainiklapius, kurie ir yra prakeiksmo šaltiniai. Todėl jau nuo pat žaidimo pradžios tau teks klajoti. Tačiau tavo užduotis bus ne tik surasti tuos 33 vainiklapius. Jie yra užšalę lede (kaip, beja, ir viskas aplinkui) ir tau teks juos iš ten kažkokiu būdu iškrapštyti. Kai paspausi pelytę ant rožės, visas užšalęs kraštas atitirps ir atgis. Žaidimo metu, be rožių vainiklapių ieškojimo, tau teks susidurti ir su daugeliu kitų sudėtingų galvosūkių. Labai gerai yra tai, kad jie puikiai atitinka žaidimo ziužetą ir vietoves.

Tikriausiai vienintelis Love Chronicles: The Sword and The Rose žaidimo trūkumas yra tas, kad žaidėjui nepaaiškinama, kaip visi šie galvosūkiai veikia. Žaidime bus ir tokių galvosūkių, kurie privers gerokai pasukti galvą, norint juos išspręsti, kadangi bus sunku atspėti kaip jie veikia. Ir nėra jokių paaiškinimų, kurie šias užduotis palengvintų. Be to, tu neturėsi galimybės sugrįžti į ankstesnias scenas.

Grafinė žaidimo pusė yra tiesiog ideali, ar net dar geresnė. Jo ganėtinai gerai ištobulintas, rankomis pieštas stilius tikrai netrukdys paslėptų daiktų ieškojimo žaidėjams, kurie dažniausiai yra pripratę matyti realias vietovių fotografijas. Nors žaidime nėra jokio įgarsinimo, jo muzika, nors ir kukliai, tačiau meniškai ir, svarbiausia, tinkamai užpildo žaidimo foną. Juk nėra nieko labiau erzinančio nei bloga muzika, sugadinanti visą žaidimą.