Kaip ir dauguma panašių žaidmų, „Margrave: The Curse of the Severed Heart“ pateikia įprastinį metodą bei metodą, skirtą ekspertams, gerai žinomą padidinimo stiklą, rodyklę, atsistatančias užuominas bei daugybę paslėptų objektų. Paslėptų objektų fonai yra gerai suplanuoti, neužgriozdinti ir neabsurdiški. Objektai nėra pernelyg sunkiai surandami, ir tik kai kurie yra itin smulkūs. Vienintelė galinti iškilti problema yra tamsios ir kartais ypač neaiškios scenos. Kaip ten bebūtų, užuominos atsistato per 30 sekundžių, ir tai, kaip jos parodo objekto buvimo vietą, padeda esant toms tamsioms scenoms. Mini dėlionės nėra unikalios, tačios visos jos yra logiškos ir po 30 sekundžių gali būti praleidžiamos.

Nepaisant to, žaidimas pavergia tavo širdį susiduriant su kai kuriais nors ir mažais, tačiau mielais judančiais dalykais. Pats geriausias momentas žaidime „Margrave: The Curse of the Severed Heart“ yra kai paspaudus ant mažų paukštelių vaiduoklių, iš jų nedelsiant išsiveržia stulbinančios dainos. Taip, kartais tokie nereikšmingi dalykai kaip paukščiai gali priversti tave nusišypsoti. Šie smulkūs dalykai daro žaidimą patrauklesniu. Iliustracijos yra išties žavios, tačiau kartais šiek tiek niūrios. Muzika – itin subtili, idealiai atitinkamti paslaptingą žaidimo atmosferą. Aukštos įgarsinimo kokybės dėka yra visuomet malonu sekti istoriją. Neabejok ir išbandyk!