„Murder Island: Secret of Tantalus“ prasideda įprasta ir neišsiskiriančia vaiduokliška istorija apie grėsmingą žudiką, gąsdinantį salos gyventojus. Be to, žinoma, tik tu vienintelis gali sustabdyti šį serijinį žudiką ir išaiškinti šią žmogžudystės bylą. Bla bla bla… Tai yra pakankamai standartinis paslėptų objektų kategorijos žaidimas, kuris turi būti žaidžiamas išjungus šviesą, jeigu nori patirti bent kiek nors linksmybių žaisdamas šį niūrų žaidimą. Žaidimas pasižymi gera trukme (jei per daug nesinaudoji užuominomis, užtrunki apie 6 ar 7 valandas), tačiau dėl neįdomios pagrindinės siužeto linijos, tiek laiko praleisti žaidžiant tampa dar vienu iššūkiu. Nors užuominų mygtukas pasikrauna greitai, o laikas nėra ribojamas, žaidimas netrukus tampa nuobodus bei varginantis.

„Murder Island: Secret of Tantalus“ silpniausia vieta – paslėptų objektų fonai. Jie visi yra realistiško fotografinio stiliaus, netamsūs, neniūrūs, tačiau atrodo nepaprastai neryškūs. Veikėjai yra statiški ir tėra įgarsinti. Nesuprantama, kodėl toks patyręs žaidimų kūrėjas kaip „Play First“ naudoja šį pigų ir nesubrendusį būdą pristatyti foną. Kaip ten bebūtų, kai kurie paslėptų daiktų aprašymai paslėptų objektų scenose yra išties unikalūs, tačiau tai yra pirmasis ir vienintelis žaidimo privalumas. Be to, netikėta žaidimo pabaiga ant šios ugnies užlieja tik dar daugiau kuro. Tikėkimės, kad kūrėjas netrukus susimąstys apie tai pats.